Kada yra geriausias laikas pastoti? Tai jus šokiruos!

Bet kuri moteris, kuri bando pastoti (arba to vengia), žino, kad laikas yra viskas.

Rasti geriausią laiką pastoti nėra taip lengva užduotis. Taigi, koks yra geriausias laikas pastoti? Ar yra koks nors būdas tai numatyti? Aš išsiaiškinsiu!

Kitas dalykas, kuris gali turėti didelės įtakos jūsų galimybėms pastoti, yra jūsų bendra sveikata, taip pat vyro partnerio reprodukcinė sveikata.

Kūno pagrindai: kiaušiniai ir ovuliacija

Kaip rūšis, žmonės iš tikrųjų nėra tokie vaisingi. Nors vyrai nuolat gamina spermą ir tai daro didžiąją savo gyvenimo dalį, moterys kas mėnesį išskiria tik vieną kiaušinėlį (paprastai kalbant) ir tik maždaug 25 metus.

Todėl mes linkę susilaukti vaikų, kurių lygis yra daug mažesnis, kad išlaikytume mūsų visuomenę, net jei visi būtų visiškai vaisingi. Pasekmė ta, kad mūsų rūšys tikriausiai yra viena iš labiausiai nesveikų planetoje.

Visuotinė taisyklė – kuo daugiau burnų maitinti, tuo sveikesnė visuomenė.

Žinoma, moterys vis dar gali pastoti ir po 40 metų, tačiau jų tikimybė nepaprastai sumažėja, o galimybė pagimdyti kūdikį su fiziniais ar psichiniais trūkumais padidėja.

Ovuliacija, kaip rodo pavadinimas, yra tada, kai kiaušidės išskiria kiaušinėlį. Šių kiaušinių galiojimo laikas yra šokiruojantis trumpas, jei norite, dažnai ne ilgiau kaip 24 valandas.

Dauguma moterų mano, kad geriausias laikas pastoti yra ovuliacija. Tai iš tikrųjų nėra teisinga, ir mes parodysime, kodėl.

Ovuliacijos metu kiaušinėlis iš kiaušidžių per kiaušintakius patenka į gimdą. Kiaušintakiai yra apatinėje pilvo dalyje. Jie yra tuščiavidurių vamzdelių pora, naudojama apvaisintiems kiaušinėliams perkelti iš kiaušidžių į gimdą.

Rūšį išlaiko stiprūs ir sveiki spermatozoidai! Šie mažieji plaukikai gali išgyventi moters viduje net 5 dienas, jei sąlygos yra tinkamos.

Kokios yra „teisingos sąlygos“?

Daugelis moterų laukia ovuliacijos, kad galėtų pasimylėti, tačiau todėl daugelis porų praleidžia mėnesius ar net metus, bandydamos susilaukti vaiko.

Iš išorės ši strategija atrodo prasminga. Kiaušinis turi susitikti su sperma. Kai įvyksta ovuliacija, atsiųsk spermą, tiesa?

Logiška ir būtina išvada, žinoma, yra ta, kad kiaušinėlis ir spermatozoidai turi susitikti trumpą laiką (vienas kiaušinis ir vienas spermatozoidas). Nieko blogo, bet daroma prielaida, kad spermatozoidai gali kažkaip sąveikauti su kiaušialąste iškart po lytinių santykių.

Čia ir atsiranda klaidingas skaičiavimas.

Kartais šis žaidimo planas pasiteisina ir baigiasi nėštumu, bet dažniausiai ne.

Tinkamos sąlygos (arba geriausias laikas) pastoti yra kelios dienos PRIEŠ ovuliaciją, taip pat pati ovuliacijos diena.

Nėštumo langas

Prisiminkite, kad anksčiau šiame straipsnyje sakėme, kad sperma gali išgyventi net 5 dienas moters kūne?

Daug geriau, kad sperma būtų paruošta ir lauktų, o ne kiaušinėlis lauktų, kol atvyks spermos patrulis.

Kad būtumėte tikri, jog plaukikai laukia baseine, taip sakant, turite žinoti, kada įvyksta ovuliacija, kad galėtumėte pradėti lytinį gyvenimą likus kelioms dienoms iki to laiko.

Tokiu atveju, įvykus ovuliacijai, kiaušinėlis gali greitai atsitrenkti į vieną ar kelias spermatozoidus, kurios lieka moters kūne.

Anot Toronto universiteto akušerijos, ginekologijos ir reprodukcijos mokslų docentės Elviros Dahvanos Headley, po ovuliacijos spermatozoidai bandys rasti kelią į kiaušinėlį. Tada spermatozoidai gali judėti ir susijungti, kad sukurtų pirmąją ląstelę Embrionas.

Kada įvyksta ovuliacija?

Tai gali būti šiek tiek sudėtinga, tačiau jums prireiks vos kelių mėnesių, kad tai suprastumėte.

Kiekvienos moters kūnas yra skirtingas, o kai kurių moterų ciklas labai skiriasi. Jei jūsų ciklas yra vidutiniškai kas 28 dienos, ovuliacija turėtų įvykti praėjus 15 dienų po pirmosios mėnesinių dienos.

Tai reiškia, kad turėtumėte pradėti mylėtis kas antrą dieną praėjus maždaug 10 dienų po pirmosios mėnesinių dienos.

Tačiau tai nėra vienoda kiekvienai moteriai.

Paprastai galite sužinoti, kada įvyks ovuliacija, naudodami šlapimo tyrimo rinkinį, kuris nustato hormoną jūsų organizme, kai įvyksta ovuliacija.

Šis hormonas vadinamas liuteinizuojančiu hormonu. Šlapimo tyrimo rinkinį galite naudoti kasdien arba kas antrą dieną.

Kai moteris pastebi, kad organizme padidėja liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis, ji turėtų žinoti, kad prasideda ovuliacijos laikotarpis, kuris yra vaisingiausias moters ciklo laikas.

Kitas paprastas testas, kurį galite naudoti norėdami sužinoti savo vaisingumą, yra bazinė kūno temperatūra (BBT). Šis testas patikrina jūsų kūno centro (taip pat vadinamo kūno šerdimi) temperatūrą – tai kūno dalis, kuri dažniausiai vadinama kūnu. Šios temperatūros kilimas taip pat gali rodyti ovuliacijos laikotarpio pradžią.

Kai žinote savo ciklo datą ir ovuliaciją, nesunku išsiaiškinti, kada labiausiai tikėtina pastoti.

Geriausias laikas pastoti

Atkreipkite dėmesį į tai, kada įvyko ovuliacija. Ar tai buvo 14 dienų po pirmosios mėnesinių dienos? Ar tai buvo 21 diena? Užrašykite laikotarpį nuo tada, kai testo rinkinyje nurodyta, kad įvyko ovuliacija, iki pirmosios mėnesinių dienos.

Pavyzdžiui, jei testo rinkinyje nurodyta, kad ovuliacija įvyko praėjus 16 dienų nuo pirmosios mėnesinių ciklo dienos, kitą mėnesį pradėkite mylėtis kas antrą dieną nuo 12 ciklo dienos iki 17 dienos.

Atminkite, kad tai veiks tik tuo atveju, jei jūsų mėnesinės bus reguliarios. Tiems, kurių ciklas nereguliarus, bus sunku sekti ovuliaciją, tačiau laikui bėgant turėtumėte pamatyti modelį.

Galite naudoti skirtingus ovuliacijos kalendorius ir programas, kurios padės apskaičiuoti ovuliacijos tvarkaraštį ir sužinoti geriausią laiką pastoti!

Kaip apskaičiuoti geriausią laiką pastoti esant nereguliarioms mėnesinėms?

Kas yra nereguliarios mėnesinės?

Nereguliarios mėnesinės, taip pat žinomos kaip menstruacijų sutrikimai, reiškia mėnesinių ciklų reguliarumo, dažnumo, trukmės ar srauto pokyčius. Nors menstruacijų ciklų skirtumai yra dažni, nereguliarios mėnesinės paprastai apima pastebimus skirtumus nuo įprastų moterų mėnesinių modelio. Štai keletas nereguliarių mėnesinių ypatybių:

1. Ciklo ilgio skirtumai: Reguliarus menstruacinis ciklas paprastai trunka nuo 21 iki 35 dienų, o dauguma moterų turi apie 28 dienas. Nereguliarios mėnesinės gali apimti ciklus, kurie nuolat yra trumpesni nei 21 diena arba ilgesni nei 35 dienos, arba ciklai, kurių trukmė labai skiriasi nuo vieno mėnesio iki kito.
2. Nenuoseklus menstruacijų srautas: Dėl nereguliarių mėnesinių gali pakisti menstruacinio kraujavimo kiekis arba trukmė. Tai gali būti neįprastai lengvi, sunkūs arba nenuspėjami laikotarpiai. Kai kurioms moterims gali pasireikšti tepimas tarp menstruacijų arba menstruacijos trunka ilgiau ar trumpiau nei įprastai.
3. Praleistos arba nedažnos mėnesinės: Nereguliarios mėnesinės taip pat gali būti susijusios su menstruacijų nebuvimu arba retomis menstruacijomis. Moterys, kurių mėnesinės nereguliarios, gali turėti mažiau nei devynis menstruacijų ciklus per metus arba patirti nenuspėjamus atotrūkius tarp mėnesinių.
4. Hormoninis disbalansas: Hormoninis disbalansas, pvz., susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu (PCOS), skydliaukės sutrikimais ar perimenopauze, gali sukelti nereguliarus mėnesinių ciklas. Šie disbalansai gali sutrikdyti normalius hormonų svyravimus, reguliuojančius menstruacinį ciklą.
5. Streso ar gyvenimo būdo veiksniai: Stresas, svorio pokyčiai, per didelis fizinis krūvis, kelionės ir kiti gyvenimo būdo veiksniai gali turėti įtakos hormonų lygiui ir prisidėti prie nereguliarių mėnesinių. Visų pirma stresas gali sutrikdyti pagumburio-hipofizės-kiaušidžių (HPO) ašį, kuri reguliuoja mėnesinių ciklą.
6. Medicininės sąlygos: Tam tikros sveikatos būklės, pvz., endometriozė, dubens uždegiminė liga (PID), gimdos fibroma ar reprodukcinių organų anomalijos, gali sukelti nereguliarus mėnesinės, paveikdamos reprodukcinių organų struktūrą ar funkciją.
7. Vaistai arba gimstamumo kontrolė: Tam tikri vaistai, įskaitant hormoninius kontraceptikus, antikoaguliantus, antidepresantus ir antipsichozinius vaistus, gali turėti įtakos mėnesinių reguliarumui. Nutraukus ar pakeitus gimstamumo kontrolės metodus taip pat gali laikinai sutrikti menstruacijų ciklas.
8. Premenopauzė: Moterims artėjant menopauzei, paprastai 40-ies pabaigoje – 50-ies pradžioje, hormoniniai svyravimai gali sukelti nereguliarus mėnesines. Perimenopauzės metu menstruaciniai ciklai gali sutrumpėti arba pailgėti, o ovuliacija nereguliariai gali sukelti nenuspėjamą kraujavimą.

Svarbu pažymėti, kad atsitiktiniai mėnesinių ciklų svyravimai yra normalūs, ypač paauglystėje, po gimdymo arba reikšmingų gyvenimo pokyčių metu. Tačiau nuolatiniai ar reikšmingi laikotarpių pažeidimai gali reikalauti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įvertintų visas pagrindines priežastis ir nustatytų tinkamas valdymo strategijas.

Geriausio laiko skaičiavimas

Apskaičiuoti geriausią laiką pastoti, kai menstruacijos nereguliarios, gali būti sudėtinga, tačiau tai vis tiek įmanoma stebint kūno ovuliacijos požymius. Štai keli metodai, padėsiantys nustatyti derlingą langą:

1. Stebėkite bazinę kūno temperatūrą (BBT): Matuokite bazinę kūno temperatūrą kiekvieną rytą prieš išlipdami iš lovos naudodami bazinį termometrą. Jūsų BBT paprastai šiek tiek pakyla po ovuliacijos. Stebėdami BBT pokyčius per kelis ciklus, galite nustatyti modelius ir numatyti, kada tikėtina ovuliacija.
2. Naudokite ovuliacijos numatymo rinkinius (OPK): Ovuliacijos prognozavimo rinkiniai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) padidėjimą, kuris atsiranda prieš pat ovuliaciją. Kasdien tirdami šlapimą OPK, galite tiksliai nustatyti LH padidėjimą ir numatyti ovuliaciją per kitas 24–36 valandas.
3. Stebėkite gimdos kaklelio gleivių pokyčius: Atkreipkite dėmesį į gimdos kaklelio gleivių pokyčius viso ciklo metu. Ovuliacijos metu gimdos kaklelio gleivės paprastai tampa skaidrios, slidžios ir tamprios, panašios į žalius kiaušinių baltymus. Šios vaisingos gimdos kaklelio gleivės palengvina spermatozoidų išlikimą ir judėjimą, o tai rodo, kad ovuliacija yra arti.
4. Stebėkite menstruacinio ciklo modelius: Užsirašykite savo menstruacinio ciklo trukmę ir visus ciklo reguliarumo pokyčius. Nors jūsų ciklai gali būti nereguliarūs, laikui bėgant galite pastebėti tam tikrą ciklo trukmės modelį arba nuoseklų diapazoną. Tai gali padėti įvertinti, kada gali įvykti ovuliacija.
5. Apsvarstykite ovuliacijos programas arba vaisingumo monitorius: Yra įvairių išmaniųjų telefonų programų ir vaisingumo monitorių, kurie gali padėti sekti menstruacinį ciklą, įrašyti vaisingumo požymius ir pagal duomenis numatyti ovuliaciją. Šie įrankiai gali naudoti algoritmus arba vaisingumo suvokimo metodus, kad įvertintų jūsų derlingumą.
6. Kreipkitės medicininės pagalbos: Jei jums sunku pastoti dėl nereguliarių mėnesinių, apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kuris specializuojasi reprodukcinės sveikatos srityje. Jie gali atlikti testus, kad nustatytų bet kokias pagrindines nereguliarių menstruacijų priežastis, ir suteikti asmenines rekomendacijas bei gydymo galimybes, kurios padės jums pastoti.

Svarbu pažymėti, kad esant nereguliarioms mėnesinėms, ovuliacija gali vykti nereguliariai arba nenuspėjamai kiekvieną ciklą. Todėl gali prireikti daugiau laiko, kol bus nustatytas jūsų vaisingas laikotarpis ir optimalus lytinio akto laikas pastojimui. Kantrybė, nuoseklumas stebint vaisingumo požymius ir prireikus profesionalių patarimų ieškojimas gali padidinti jūsų tikimybę pastoti esant nereguliarioms mėnesinėms.

Kaip pagerinti nėštumo tikimybę?

Norint padidinti nėštumo tikimybę, reikia laikytis sveikos gyvensenos įpročių ir įgyvendinti reprodukcinės sveikatos optimizavimo strategijas. Štai keletas patarimų, kaip padidinti pastojimo tikimybę:

1. Išlaikyti sveiką svorį: Tiek per mažo, tiek antsvorio turintys asmenys gali patirti sunkumų pastoti. Siekite sveiko kūno svorio valgydami subalansuotą mitybą ir reguliariai užsiimdami fizine veikla. Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba mitybos specialistu, jei jums reikia patarimų dėl svorio valdymo.
2. Skatinkite sveiką spermą: Poroms, norinčioms pastoti, vyrams labai svarbu sutelkti dėmesį į sveikos spermos palaikymą. Vyrai gali palaikyti spermos sveikatą vengdami pernelyg didelio karščio poveikio genitalijų srityje (pvz., sūkurinėje vonioje ar aptemptuose apatiniuose drabužiuose), sumažindami alkoholio vartojimą ir rūkymą bei valgydami maistingas dietas, kuriose gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų.
3. Stebėkite ovuliaciją: Nustatykite savo vaisingumo langą stebėdami ovuliaciją naudodami tokius metodus kaip bazinės kūno temperatūros diagramos, ovuliacijos prognozavimo rinkiniai (OPK), gimdos kaklelio gleivių pokyčių stebėjimas arba vaisingumo stebėjimo programėlės. Lytiniai santykiai vaisingo laikotarpio metu, paprastai ovuliacijos metu, padidina pastojimo tikimybę.
4. Praktikuokite reguliarius lytinius santykius: Siekite reguliariai mylėtis, geriausia kas 2–3 dienas per visą menstruacinį ciklą, kad padidintumėte tikimybę, kad įvykus ovuliacijai bus spermos. Tačiau venkite pernelyg daug dėmesio skirti lytinio akto laikui, nes tai gali paveikti intymumą ir malonumą.
5. Laikykitės sveikų įpročių: Venkite rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo ir pramoginių narkotikų vartojimo, nes šie įpročiai gali neigiamai paveikti vyrų ir moterų vaisingumą. Apribokite kofeino vartojimą ir stenkitės pakankamai miegoti, kad palaikytumėte bendrą reprodukcinę sveikatą.
6. Valgykite subalansuotą mitybą: Vartokite maistinių medžiagų turinčią dietą, kurioje yra daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, liesų baltymų ir sveikųjų riebalų. Tam tikros maistinės medžiagos, tokios kaip folio rūgštis, geležis, cinkas ir omega-3 riebalų rūgštys, yra ypač svarbios reprodukcinei sveikatai. Apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su registruotu dietologu dėl asmeninių mitybos rekomendacijų.
7. Valdykite stresą: Lėtinis stresas gali sutrikdyti hormonų lygį ir reprodukcinę funkciją, o tai gali turėti įtakos vaisingumui. Praktikuokite stresą mažinančius metodus, tokius kaip sąmoningumas, joga, meditacija, gilaus kvėpavimo pratimai arba užsiimkite pomėgiais ir veikla, kuri teikia jums džiaugsmo ir atsipalaidavimo.
8. Kreipkitės į pagrindines sveikatos sąlygas: Jei turite kokių nors pagrindinių sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos vaisingumui, pvz., policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS), skydliaukės sutrikimai arba endometriozė, dirbkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad galėtumėte veiksmingai valdyti šias sąlygas.
9. Ieškokite reguliarios sveikatos priežiūros: Reguliariai apsilankykite pas savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad atliktumėte prevencinę priežiūrą ir išspręstumėte visas reprodukcinės sveikatos problemas. Poroms, kurioms sunku pastoti, apsvarstykite galimybę prašyti vaisingumo specialisto įvertinimo ir patarimų.
10. Apriboti aplinkos toksinų poveikį: Sumažinkite aplinkos toksinų, teršalų ir cheminių medžiagų, kurios gali neigiamai paveikti vaisingumą, poveikį. Tai apima pesticidų, sunkiųjų metalų, radiacijos ir kitų kenksmingų medžiagų poveikio vengimą, kai tik įmanoma.
11. Apsvarstykite išankstines konsultacijas: Jei planuojate pastoti, apsvarstykite galimybę suplanuoti išankstinio pastojimo konsultacijos susitikimą su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Tai leidžia aptarti visus susirūpinimą keliančius klausimus, peržiūrėti savo ligos istoriją ir gauti asmeninių nurodymų, kaip optimizuoti vaisingumą ir pasiruošti nėštumui.

Įgyvendindami šias strategijas ir teikdami pirmenybę savo reprodukcinei sveikatai, galite padidinti savo galimybes pastoti ir pradėti ar išplėsti šeimą. Atminkite, kad pastojimas gali užtrukti, todėl būkite kantrūs ir atkaklūs, siekdami savo tikslo pastoti.

Nuorodos

Mažo spermos kiekio gydymas https://no-sperm.com/lt/
Tinkamas laikas https://www.yourfertility.org.au/everyone/timing
Ovuliacijos kalendorius ir skaičiuoklė https://www.webmd.com/healthtool-ovulation-calculator
Kaip pastoti esant nereguliarioms mėnesinėms? https://www.verywellfamily.com/

LoraM

Lora M. yra direktorius Vaisingumo sveikatos paslaugos San Diege, Kalifornijoje, ir yra įvairių knygų bei garso kompaktinių diskų serijų autorius. Loros darbas pasižymi pasirengusia šiluma ir gilia empatija visiems, kuriems ji tarnauja. Žmonėms iš visų socialinių sluoksnių buvo naudingas jos puikus sugebėjimas padėti jiems užmegzti ryšį su giliausiu „aš“ ir patirti visą savo sveikatos, laimės ir pilnatvės potencialą.